Trečioji Europos Statybų Technologinės Platformos asamblėja

2012 m. sausio 26 d. Prancūzijos transporto vystymo ir tinklų mokslo ir technologijų institute vyko 3-oji Europos Statybų Technologinės Platformos (ESTP) Infrastruktūros Europoje mokslinių tyrimų ir inovacijų (reFINE) asamblėja. Lietuvos statybų technologinę platformą (LSTP) atstovavo Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininko pavaduotojas bei reFINE veiklos koordinatorius Vincentas Stragys ir požeminių darbų įmonės UAB „Vilniaus rentinys“ gamybos direktorius Audrius Čepulis. Renginyje dalyvavo per 40 atstovų iš įvairių šalių įmonių ir įstaigų, tarp kurių tokios kaip „Dragados“, „Soletanche Bachy“, „Autostrade“, „Vinci“ bei daugelio Europos universitetų atstovai.

Lietuvos atstovai asamblėjoje dalyvavo privataus sektoriaus lėšomis.

Šioje asamblėjoje buvo pristatoma 2011 metų veiklos ataskaita, kurios autorius „Soletanche Bachy“ atstovas Jean-Pierre Hamelin. Per tą laikotarpį buvo paruošta strateginių tyrimų iki 2020 m. programa, gauti ir įvertinti atsiliepimai, įvyko 9 susitikimai su Europos Komisijos skirtingų direktoratų atstovais, suformuotos 6 darbo grupės, kurių pagrindinis tikslas - formuoti mokslinius tyrimus, siekiant tobulinti ir kurti:

-darnią Europos miestų infrastruktūrą;

-darnią ilgų distancijų transporto infrastruktūrą.

Savo pasisakyme Lietuvos atstovas Vincentas Stragys išreiškė nuogąstavimą, kad reFINE darinyje neatsispindi Rytų Europos šalims aktualios specifinės problemos. Į tai buvo pasiūlyta visoms šalims - reFINE darinio partnerėms aktyviau ir glaudžiau bendradarbiauti su darbo grupių lyderiais, iškeliant ir formuluojant savo šalims aktualius klausimus.

Ypatingo dalyvių susidomėjimo sulaukė veiklos planų ateičiai pristatymas. Tarp jų – veiklos būdai, įgyvendinant Europos Komisijos išleistos Transporto Baltosios knygos 2020 siekius ir reikalavimus; viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo (PPP) galimybes. Pastaruoju klausimu Prancūzijos atstovai turėjo kuo pasididžiuoti. Vystant geležinkelio linijų tinklą, šioje šalyje nuo 1960 metais turėtų 170 km, pasitelkus privatų sektorių, iki 2011 metų tinklas pasiekė 11000 km linijų ilgį. Automobilinių kelių tinklo plėtra Prancūzijoje taip pat vystoma pasitelkus privatų sektorių.

Kitų šalių atstovai taip pat išsakė savo požiūrį bei kėlė siūlomos veiklos aktualius klausimus dėl poveikio infrastruktūrai, infrastruktūros saugumo, efektyvios ir racionalios statybos, mokslinių tyrimų pritaikymo gamyboje. Nestokota gyvų pavyzdžių, demonstruojant inovacijas tunelių statyboje, kelių ir geležinkelio tinklo plėtroje. Įdomių inžinerinių sprendinių pateikė ir tiltų statytojai.

Tikimasi, kad užmegzti kontaktai suteiks naujų galimybių Lietuvoje atgaivinti ir prikelti iš užmaršties požeminę statybą bei kelti jos lygį. Norisi priminti, kad paskutinis tunelis Lietuvoje buvo pastatytas 1968 metais, prieš statant dabartinius Seimo rūmus. Kitas reikšmingas faktas, tai 1862 - 1863 metais statyti geležinkelio tuneliai Kaune (1230 metrų ilgio) ir Paneriuose, Vilniuje (720 metrų ilgio). Ženklesniais pasiekimais šioje srityje Lietuvos architektai ir inžinieriai šiai dienai negalėtų pasidžiaugti, tačiau norisi tikėtis, kad kitų šalių patirtis ir pasiekimai taps sektinu pavyzdžiu ir mūsų šaliai.